Esu Dovilė ir niekada nebuvau ta mergina, kuri nuo mokyklos suolo svajojo tapti keramike.
Keramika į mano gyvenimą pasibeldė visai netikėtai. Gerdama arbatą (o gal kavą), draugė papasakojo, kad lanko keramikos būrelį. Nustebau, nes net nebuvau girdėjusi apie suaugusiems skirtus keramikos kursus.
Tuomet dirbau monotonišką ir nelabai mėgiamą darbą, tai nusprendžiau, kad ir aš noriu po darbų išmėginti ir nulipdyti, pavyzdžiui, ąsotį. Net nepastebėjau, kaip keramikos būrelis tapo mano didžiąja gyvenimo dalimi. Po metų pradėjau dirbti pas savo keramikos mokytoją, baigiau keramikos mokslus ir nuo 2019 metų gruodžio, turiu jau savo „Lapės keramika“ studiją.
Keramika – mano meditacija, susikaupimas, kūryba, laisvė, bendravimas ir savęs pažinimas. Mėgaujuosi kiekviena diena praleista prie lipdymo ar glazūravimo. Tačiau geriausias momentas – krosnies atidarymas. Tuomet pamatai, kaip ryškios spalvos spindi ir kokius galutinius rezultatus sukuria mano vaizduotė.
